Kultūra įvairiais pavidalais turėtų užlieti Vilniaus miesto sales, gatves, kitas anksčiau niekada menui nenaudotas uždaras ir atviras erdves (pvz., projektas „Naujasis miesto veidas“ vyks stotyse ir oro uoste, „Terno Vilna“ – romų tabore, „Miesto istorijos“ – miegamuosiuose rajonuose).
Anot VEKS vadovės Elonos Bajorinienės, renginių dalyviais bus kviečiami tapti ne tik menininkai profesionalai, bet ir paprasti gyventojai, miesto svečiai, emigrantai.
„Tikiuosi, kad nieko versti dalyvauti kultūros renginiuose nereikės. Pas žmones, kurie kultūros renginiuose nesilanko ar lankosi retai, kultūra pati ateis“, - trečiadienį surengtame meno, kultūros ir visuomeninių VEKS projektų pristatyme teigė E. Bajorinienė.
Kadangi daug renginių vyks gatvėse, aikštėse, juose dalyvauti bei kurti kviečiami ne tik meno gurmanai, bet ir visi miestiečiai, projekto šūkiu pasirinkta frazė „Kultūra gyvai".
Jau dabar į programą įtraukta daugiau nei 160 renginių, o iš viso jų turėtų būti dvigubai daugiau. Mažiausiai pusė renginių turėtų būti nemokami, apie 90 proc. iš jų – premjeros. Dalis renginių vyks jau šiais metais.
Į projektą įtraukti specialūs renginiai, konferencijos ir suvažiavimai, Europos menų, Kultūrų atpažinimo, Gyvosios istorijos ir Žmonių programos.
VEKS programa rengiama taip, kad pritrauktų ir vaikus (jiems rengiami Vaikų kūrybos festivalis, projektas „Gyvūnas“), ir senjorus (kurie galės dalyvauti šokių projekte „Antrasis kvėpavimas“). Specialūs projektai bus skirti žmonėms su negalia („Aš vėl matau saulę“), socialinės atskirties grupėms (šokio projektas „Šventasis pavasaris“).
Žibės ir Lietuvos, ir užsienio muzikos žvaigždės
Projekto atidarymas rengiamas nuo šių metų gruodžio 31 d. iki kitų metų sausio 1 d. Tuomet miestas turėtų atsidurti žiemos ir kultūros puotoje: aikštėse, gatvėse, skveruose vyks meninės akcijos ir atrakcijos, o perėjimą į kultūros metus vainikuos pasaulinio garso vokiečių menininko Gerto Hofo lazerių bei šviesos efektų spektaklis.
Teatro programą sausį pradės režisieriaus Eimunto Nekrošiaus premjera „Idiotas“ pagal Fiodoro Dostojevskio romaną. Birželį ten, kur Vilnelė įteka į Nerį, vyks Oskaro Koršunovo režisuota upių misterija „Santaka“, kuri papasakos apie Vilniaus atsiradimą ir dabartį. Beje, O. Koršunovas sukūrė ir pagrindinį šiemetinės kultūros sostinės – Norvegijos miesto Stavangerio renginį.
Laukia nacionalinės dramaturgijos premjera – Rimo Tumino spektaklis „Mistras“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę. Be to, žadami italo Romeo Castellucci spektaklis, vengro Arpado Šilingo ir suomio Kristiano Smedso teatriniai eksperimentus.
Vilniečiams ir sostinės svečiams bus siūloma susipažinti su įvairiais muzikos stiliais – nuo sakralinės (Sakralinės muzikos festivalis) iki elektroninės (elektroninės muzikos festivalis „Creamfields“), apsilankyti Vilniaus operos festivalyje (jo metu lankysis Sankt Peterburgo Marijos ir šimtmetį minėsiantis Tel Avivo operos teatrai), pasiklausyti džiazo legendų („Europos džiazas“), išgirsti Londono simfoninį orkestrą, diriguojamą Valerijaus Gergijevo, susipažinti su kompozitoriaus ir režisieriaus Peterio Eötvöso kūryba, nueiti į smuikininko Gidono Kremerio pasirodymą.
Birželį jau antrą kartą vyks Gatvės muzikos diena. „Mums labai trūksta spontaniškų renginių, kurie nereikalauja didelių išlaidų ir kuriuose gali dalyvauti bet kuris žmogus. Pernai buvo pirmas renginys, norėtųsi, kad tai taptų tradicija“, - kalbėjo vienas iš jo iniciatorių dainininkas ir aktorius Andrius Mamontovas.
Į VEKS programą taip pat bus įtrauktas Norviliškėse vykstantis muzikos festivalis „Be2gether“, projektai „Tebūnie naktis!“, „Menas netikėtose erdvėse“, šviesos festivalis „Lux“.
Kinas sujungs su kita kultūros sostine
Kitąmet sostinėje vyks 10-oji Baltijos tarptautinio meno trienalė „Miesto istorijos“ – šiuolaikinio meno projektas, aprėpsiantis priemiesčius ir miegamuosius rajonus. Dar tik planuojamoje atidaryti Nacionalinėje dailės galerijoje numatoma tarptautinė dailės paroda „Spalvų ir garsų dialogai “, atskleisianti lietuvių menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir jo amžininkų Vakarų bei Vidurio Europoje saitus.
Lietuvos dailės muziejus kartu su Aukštutinės Austrijos žemės muziejumi rengia tarptautinę parodą „Gamtos ilgesys. Europos peizažai“, kurioje bus pristatoma žemyno kraštovaizdžio įvairovė.
Europos kino akademijos nario režisieriaus Arūno Matelio iniciatyva kitąmet pirmą kartą Lietuvoje numatoma surengti geriausio žemyno dokumentinio filmo rinkimus. Bus pristatytas ir projektas „Kertant Europą“ – pirmas novatoriškas pasikeitimas programomis tarp festivalių, vykstančių abiejose kitų metų kultūros sostinėse – Vilniuje ir Lince.
Visus metus Vilniuje vyks didžiulė jaunų menininkų švietimo ir kultūros programa Europos menų mokykla, o „Europos kavinė“ kvies diskutuoti su įvairių šalių menininkais, bus vykdomi kiti edukaciniai projektai.
Jono Meko vizualiųjų menų centras visus metus vyks projektas „52 savaitės. Pirmasis kino šimtmetis“. Kiekviena metų savaitė bus dedikuota svarbiam kino raidos etapui. Bus pademonstruoti 52 žymiausi pasaulio kino filmai, turėję didžiausią įtaką kino evoliucijai.
Taip pat rengiamas kino festivalis „8 mm“, gastronomijos festivalis „Pasaulio skonis“ ir „Pasaulio skonio dienos“, „Subkultūrų festivalis“, „Monmartrų suvažiavimas“, Madų savaitgaliai Užupyje.
Interaktyvaus meno projekto „Kalbančios durys“ rengėjai kvies gyventojus iš naujo atrasti miesto architektūrą ir „prakalbinti“ įvairių pastatų duris, įgarsinant jų varstymo girgždėjimą. Žmonės jau dabar kviečiami sukurti japonišką trieilį – haiku Vilniui.
Demonstruos Šaltojo karo meną
Nemažai dėmesio bus skirta tautinių mažumų kultūrai. „Bent keturios tauto Vilnių laiko savo savasties dalimi: lenkai, lietuviai, baltarusiai ir žydai“, - programos pristatyme kalbėjo istorikas Alfredas Bumblauskas. Jis taip pat pabrėžė saitus su vokiečiais, ukrainiečiais, karaimais ir totoriais.
Anot Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojos Mašos Grodnikienės, bus rengiamos specialios lenkų, romų, baltarusių, žydų ir rusų programos. „Anksčiau sakydavo: pinigų reikia važiuoti į Lodzę ar Odesą, o dvasinių vertybių – į Vilnių“, - juokavo ji.
Pavyzdžiui, žydų kultūra bus pristatoma per Klezmerių festivalį, kuriame skambės liaudies muzika, romų kultūra – per festivalį „Terno Vilna“. Rugpjūtį skambės oratorija Kaddish (Requiem) holokausto aukoms.
Gyvosios istorijos programoje numatyta iš Londono Viktorijos ir Alberto muziejaus atsivežti įspūdingą parodą „Šaltojo karo laikotarpio modernizmas. Menas ir dizainas revoliuciniame pasaulyje 1945-1975“. Jau dabar įgyvendinamas projektas „1984-ieji – išgyvenimo mokykla“. Taip pat bus pristatytas Virtualus Vilniaus muziejus, Baroko dialogai, Vilniaus amatai, kiti projektai.
Visa VEKS programa pateikiama tinkalapyje www.kulturagyvai.lt.
