Diena prasidėjo praėjusios nakties įspūdžiais. Mane smagiai vaikėsi Eglė. Kodėl dangietėms patinka kai Antanas jų bijo??? Nežinau. Įsiminiau Eglės žodžius: „Toks jausmas, kad Antanas gyvenime nėra merginos lietęs“. Kas čia per VELNIAVA?
Klausiau „Laimės žiburys“, kol nulūžau svetainėje. Sukaitau ir atsibudau. Buvau užklotas (Tania manęs pagailėjo). Nuėjau į miegamąjį ir „nusišudauninau“. Kaip kompiuteris.
Ryte man Marčius neatnešė laiškų. Ir sloga kankina. Tad ir pas Stepą Janušką pamokoje mažai dainavau. Tik po jo pusryčius SUNAIKINOM, ryte jų neatnešė.
Lyginausi marškinius. Kai aš lyginu – nekibkit prie manęs! Aš turiu karštą ginklą!!
Ši diena buvo tokia, kad lindo įvairiausios mintys, idėjos. Nutariau, jog šiandien vakare žaisiu ŠAŠKĖM! Nuo tuščių mineralinio ir giros buteliukų nusukinėjau kamštelius... Vakaras – jau su Virgiu lošiu.
Šį kartą stengiausi, kad gerai sudainuočiau dainą per perklausą. Nors ir striginėjau kelis kartus, bet pažanga matėsi. Į šešetuką pakliuvau! Valio! O jis toks: Aš, Eglė, Vaidas, Vika, Augustė, Rasytė. Nepakliuvo Tania. Pagal susitarimą su ŠAPRU – nepatekusi ji palieka ŠOU. Taip ir buvo. Vakare Tania IŠĖJO.
Protestuodamas prieš POP muziką ir jo dainą „Svajoklis“ kitą dainą sudainavo JONAS. Pyko.
LABAI RIMTAI pradėjo bijoti, kad manęs ryte nabudintų ir dainuoti nemokintų pats Edmundas Kučinskas.
Lapkričio 2 d. – 40 diena
Ši diena ypatinga. Sugrįžtu iš miego KOMOS, užsimaukšlinu maikutę ir ilsiuosi toliau. Jaučiu, kad dangiečiai šmirinėja, nors muzika negroja!? Kažkas ne taip, bet poilsis – šventas dalykas!!!
Šiandien pirmą kartą mano gyvenime „Danguje“ MARČIUS atėjo manęs kelti! Tai 40 diena. Padalinkime pusiau, bus 20. Graži sukaktis – SU GIMTADIENIU!
Iš pačio ryto manęs aplankyti ateina dvi panelės. Nespėjau nei pusryčių pavalgyti. Lėkaiu su jomis pasikalbėti. Dažniausia „Dangaus“ ligonių lankytojai – ŽURNALISTAI - Labai miela. Tik kad aš dar nebuvau atsigavęs po nakties...
Atvyko SKRUZDĖLIUKAS. Kaip man judėti scenoje, kad neatsidurčiau už jos RIBŲ?! Geriausia – judėti iš SAVO RITMO, iš VIDAUS.
„Dangaus“ gyventojų taryba neeiliniame susirinkime aptarė klausimus susijusius su Antano sceniniu įvaizdžiu. Jis turėtų būti su ilgu švarku, skrybėle ir 4 šokėjais. Tokiais, kurie būna per krepšinio varžybų pertraukas.
Studijoje pamačiau MACEIKAITĘ. Jau galvojau, kad „Danguje“ ji nesilanko. Seniai ją buvau matęs. Kaip visada – šalia žvakė uždegta...
Manęs pamokyti atvyko NOVIKIENĖ. Malonu, bet šiek tiek nedrąsu. Mintys susiriša – namie turiu kompozitoriaus A. Noviko kompaktą.
Vakarop su mumis pasikalbėti atvyko fotografas. Taigi mielieji – nebūkit MANEKENAIS! Judėkite LAISVAI, nesislėpkite nuo „paparacių“ – nieko neišdegs. Jei norite būti nenušauti – likite NAMIE... O aš dar pasiliksiu „Danguje“.
Ramu ir gera širdyje...
Lapkričio 3 d. – 41 diena
Jau kelintas rytas, kai ryte pradedu jausti šaltį. Tačiau miegamasis paryčiais neatšąla!? Dažnai nutinka, kad dar miegodamas užsimanau maikutę ir toliau liūlia... Gal tai kažkaip susiję su orais žemėje?
Danguje dedasi keisti dalykai. Žinojau, kad jame KALASI žaibai, bet to niekada nemačiau. Jau ne viena ir ne dvi dienos, kai TAI pajusti galiu. Vos tik prisiliečiu virtuvės kraną, kriauklę – į pirštą kala Čiombirkštės!!!
Panašiai, kaip į pirštą trenkia apardyto žiebtuvėlio srovė. Smagu.
Iš pačio ryto įsiveržė Bavarai. Visi trys iš karto. Mane mokinti pasirinko Juozas Liesis. Turintis savo nuomonę. Stebėjau. Iš pradžių jis mane, po to aš jį mokinau (šaškėmis).
Šaškių virusas numuša ĮTAMPĄ! Šaunu.
Prieš kelias dienas priglaudžiau PASIKLYDUSĮ žalią ŠALIKĄ. Geras buvo – ne laukinis. Atsirado šeimininkė. Per TV savo šalikutį ant mano kaklo pamatė fotografė. Smagu, bet ir liūdna buvo skirtis su juo – savo neturiu.
Kuomet išėjo TANIA ir prasidėjo individualios dangiečių paskaitos, DANGUJE atsirado VAKUMAS. Pavieniai slankiotojai neranda vietos ir lėtai kalbasi. Jaučiasi tuštuma...
Su SKRUZDĖLIUKU filosofavom ir ne tik apie sceninį judesį. Traukėme link Senatvės – atsiprašau – SINATROSJ Tačiau čia yra šou, td Tai ramu nebus!
Atvyko ŠAPRAS – iš šešių pretendentų turi likti penki Staiga persilaužė EGLĖ: „noriu būti Fantomas“. Jautrus, laisvas, kuriaNtis žmogus. Trūksta erdvės. Nustūmiau į JĄ filmuojančią kamerą. Sunku, bet nušvis „Dangus“...
Lapkričio 4 d. – 42 diena
Eiliniai dangiečiai ryte atsikėlė lyg LINKSMUMO PRISIRIJĘ. Žvalūs, žvitrūs kaip skėriai. Laksto, Cicino dainas leidžia į trasą, kreivai važiuoja į priekį, įšokę į virtuvę – pusryčius NAIKINA!!
Tačiau... Po valandos – kažkoks Totalinis susikaupimas, durianti rimtis. KAS TAIJ Penketuko ir Fantomo judesiuose jaučiamas nerimas. Kas bus tas, kuris paliks mūsų stovyklą? Kas dėsis mūsų viduje, kai jau esame SUSIBENDRAVĘ? Nepaisant visko, tai atsiliepti gali ne tik šešetukui, o ir KITAM!
Marčius atnešė laiškų. Įdomu tai, kad jau iš pažįstamų... Švelnus susišaudymas keliais, kurie yra aplinkui. Gera ir ramu.
Po vakarykščio vakaro pakitęs elgesys. Emocijos apsėdo, bet gyvena. Jos vis dar pagavę Vaidą. Gal tai yra geriau? Surasti save, kūrybą. Bet ar tai ne per sunku... Vis labiau matosi, kad SAULĖS pas mus nėra. Mūsų jūra nebūtų taip subangavusi.............
Buvome pasivaikščioti, pagludinti Vilniaus senamiesčio akmenis, pajausti miesto gaudesį ir pamatyti daug veidų. Nes danguje jų nedaug. Mes, keli užsieniečiai ir Šv. Petras.
Generalinė repeticija. Atidrožėm visus kūrinius. Per menines kančias virtuvėje gimsta JOVALYNASJ
Šią savaitę pajutau, kaip greit keičiasi Tavo stilius, dainos ritmas ir pats. DAINAVIMAS.
Man pačiam baisu pasidarė, tačiau pasirodė pirmoji žvaigždžių sindromo apraiškaL „maištininkas žuvo. Tegyvuoja naujas DRAKONAS“. Likim žmonėmis.
Lapkričio 5 d. – 43 diena
Kaip dažnai taip nutinka, miegoti nueinam labai vėlai. Į lovą nusiritinau trečią valandą, o kiti likę 4 šeštadienio finalistai dar vėliau. Nenuostabu, kad ir atsikėliau apie 12 valandą.
Visada stengiuosi neįstrigti, tačiau šiandien ir aš pakliuvau į dušo piką. Visas laukimo kančias atpirko kirpėjos žvilgsnis man išėjus iš prausyklos. Mane pakvietė į makiažinę, kurioje man padarė PUIKIĄ šukuoseną! Ačiū jai, kad taip gerai jaučiausi.
Ramus šurmulys prieš audrą. Jaučiame stiprų UŽSIENIEČIŲ PALAIKYMĄ! Jį pajutau ir po koncerto.
Keista su nustebimu, kad VAIDĄ užvežė mano atliekamas kūrinys. Tik jis ne toks, kokį aš įsivaizduoju...
FINALAS. Jaudulio gūsis užlieja mus. Nežinojau, ar priešintis? Praėjusį savaitgalį jį atlaikiau, bet tai nebuvo gerai. Pirmas išėjau. Prisimenu – mikrofonas mano rankoje virpėjo. Gal per daug mane nešė? Viskas bus matyti per mūsų pakartojimą... Emocingiausias REZULTATŲ paskelbimas! Silpniausiai jautėsi: Augustė (ko aš nejaučiau), Vika (jau buvo įsikalusi, kad antrą dainą dainuos) ir minčių ir turėjau ir aš. ŽINAU, kad toli gražu nesu IDEALUS... Raminau VIKĄ ir vyliausi, kad ne jai teks... NENATŪRALIAI nuskambėjo Eglės atsakymas į Šapro klausimą: „Ką darys „Danguje“ Natas be Viktorijos?“...
Dainuoti teko man. Ir balsų Eglė surinko panašiai – virš 5 tūkstančių. Džiaugiuosi, kad žmonės geba pažinti, kas natūralu, tikra, žmogiška... Išėjo – Tokia buvo ir Eglės valia. Jos sielai nebuvo priimtina netikra, ribota „Dangaus“ erdvė. Ji ne ŽVAIGŽDĖ, ji ŽMOGUS. Eglė – jautriausia, gražiausia vidumi dangietė. Akys pasakydavo... Liūdna be jos.
Lapkričio 6 d. – 44 diena
Nors diena išvarginta naujais įspūdžiais, mintyse sugrįžta šeštadieninis koncertas ir patirti – išgyventi įspūdžiai, emocijos, viltys.
Eglė. „Danguje“ yra daug spalvų, tik liūdna, kad mažai lieka šiltų... Eglutės pasigendu. A. Mamantovas pažymėjo, kad žaidimo pabaigoje žiūrovų valia JI galėtų užlipti ant „dangaus“ scenos... Eglė to tikrai verta.
Noriu dar kartą padėkoti žiūrovams, visiems kas mane palaiko, suteikia šviesių minčių, leidžia pasijusti žmogumi tarp žmonių. Geltonų rožių puokštė širdyje uždega „Rožių tango“ (N. Ramanauskas). Nenorėčiau, kad...
Manęs reikia žemėje. Nerandu vietos. Kai serga, noriu būti ŠALIA. Negaliu būti ramus kai taip yra.
Po koncerto sugrįžę į „Dangų“ neradome kelių tuščių lovų. Miegamajame vietos daugiau. Pernešta manoji lova vietoj „SAULĖS“... Šiąnakt miegojau prie pat meškiukų sienos. Miela. Toliau nuo Dovilės, bet šalia Editos. Šiek tiek saugiau. Bet.
Jau anksčiau žinojau, kad ŠAPRANAUSKAS geras žmogus. Tik ŠAPRAS yra toks. Už kadro viskas gali APSIVERSTI aukštyn BATAIS! Kartais išgirsdavau – TAU jau BATAI.
Šiandien išbandžiau JOGA. Atvyko keli „jogeriai“ ir vienas buvęs ŽASAS. Ir pradėjom fokusus daryti. Nuo linksmumo pagreitėjo kvėpavimas, ne tik siela, bet ir kūnas atsigavo.
Pasakiau savo priežodį: „Jolki polki“. Niekada nesusimąsčiau, ką tai reiškia. Edita iššifravo: „Eglės ir pagaliai“. Niekada nepraraskite vilties! Kaip būtų smagu, jeigu Lietuvoje būtų vartojami tokie keiksmažodžiai kaip „eglės ir pagaliai“.