Kažkas sugedo. Naktį nemiga kankino. Atsiguliau po dvylikos, bet į laikrodį dar pažvelgiau pusė trijų. Aplink tik miegančios dvasios...
Iš pačio ryto joga. Tačiau pas mus atėjo visai kita dėstytoja. Nepanaši į vakarykščius svečius. Nepažįstamas žmogus ir įtarimai dangiečiams. Pastebėjau, kad mintyse turi savo dėstymo planą, moka nukreipti mūsų nuomonę. Neatsipalaiduojam. Pagrindinė jos bėda: Rytietišką išmintį dėsto vakarietiškais metodais. Nepersikūnijo į rytietišką AŠ.
Dangus išsibalansuoja. Jau ne toks, kaip SAULĖS laikais. Trūksta ir GIRIAUSIO, ir kitų. Kaip toliau? Yra dar „tokių“, bet jie lieka vienišesni. Mūsų per mažai...
Užsieniečiams vis užkliūva „mano“ MEŠKIUKAS su balionėliu. Jį vis perkelinėja... (Pūkuotukas)
Prasidėjo Novikienės paskaita. Įdomi ir spalvinga. Balsą lavinome ir lodami, ir miauksėdami. Prisimenu savo „gimtąjį“ baraką, kurio koridoriais skriedavo MIAUKIMAS.
FANTOMO rinkimai. Vos ne tradiciškai pasisiūliau. Po lygiai balsų gavo VIRGIS, NATAS ir AŠ. Galiausiai – arba AŠ, arba NATAS. Lemiamas balsas buvo VIRGIO. Jį padrąsino mano „menedžerė“ (vadybininkė) DOVILĖ. Man patiko jos iniciatyva. Dėkingas jai.
Po rinkimų atkeliavo nauji dangiečiai: KIŠKUTIS (Marta) ir Vaido brolis Dūnė (Donatas). Naujų „Dangaus“ gyventojų laukėme, ir juos sutikome šiltai. Tikiuosi, kad „Dangus“ pragiedrės. Pirmasis įspūdis – šilti žmonės. Tikiuosi, kad taip ir bus.
Atsigauna Dovilė. Suranda save, save „Danguje“, šokanti RAGANAITĖ. Džiaugiuosi ja. Vėl esu FANTOMAS. Nušvis.
Lapkričio 8 d. – 46 diena
Jau antra diena, kai atsikėlę maunam propaguot JOGOS. Nenorintys – nedalyvauja. Atėjo Dovilė. Palaužė kojas ir sumąsčiusi, kad tai ne jai – išėjo. Pasyvi rytinė mankšta, bet veiksminga.
Dangiečiai išsistumdė lovas. Vienvietės liko tik 2: mano ir Editos. Nenuostabu, kad ir naktis buvo AUDRINGA.
Džiaugiuosi, kad naujokai greitai įsiliejo į dangiečių būrį. „Dangus“ prašviesėjo. Dingo tvyrojęs vakumas. Nieko netrūksta.
Naujokai įnešė ir naujų kalbų: diskusija apie lenkus Lietuvoje išsiplėtojo iki benzino kainų JAV.
Jau daug kartų mačiau, bei vis stebiuosi, kaip užsienietis, lyg bėgantiems kiškučiams reklamoje pakeičia batareikas. Smagu iš šalies tai stebėti.
Šiandien mane apžiūrinėja: vakar Natas metė KAMUOLIUKĄ į ŽĄSIUKĄ, o pataikė man į veidą. Teko ledukus prie žanduko glausti... Tikriausiai gražus kadras buvo.
Per pietus iš visų kampų sklinda dangiečių dainos, juk netrukus PERKLAUSA. Pirmieji pasirodė DŪNIS ir KIŠKUTIS. Tačiau į finalą jie nepapuolė. Šį kartą – gražus ir įvairiaspalvis koncertas.
Turime šešetuką: Virgis, Jonas, Dovilė, natas, Rasa ir Vaidas. O Vika dainuos nekonkursinėje programoje. Kaip sakė NATAS – tai bus gražus šeimyninis duetas.
Nerimas kyla dėl to, kad šeštadienį Natas gali iškristi ir kuriam laikui išsiskirti su Vika... O žiūrovai laiškuose rašo, kad iš judviejų labai tikisi Vikučių ir Natukų...
Dangaus šeimyna pavargusi, bet draugiška.
Lapkričio 09 d. – 47 diena
Linksmas apsurdas iš pačio ryto. Atsikėliau, nusiprausiau ir apsirengiau. Ruošiausi sportuoti JOGOS. Tačiau pagalvojau, kad reikia palaukti draugų – lovoje pamigau. Nebeliko JOGOS.
Smagumai tik prasideda: ryte pasakė, kad keliausim pailsėti į sodybą. Pirtis – gyvenimo džiaugsmas. Na, ką – sėdom į mašinas ir lekiam. Pastebėjau, kad žemėje pabrangę dujos, apie 1,70 ct. Negerai.
Nusigavom kažkur Šalčininkų rajone, medžiotojų sodyboje. Joje jau buvome spalio 30 dieną. Smagu pailsėti, aplink MEDŽIUS PALAKSTYTI. Jų yra ir „Danguje“, tačiau maži ir jų vaisiai nevalgomi. Kažkokie guminiai.
Lauke medžiai be lapų, kaip ir Rasytės dainoje. Auksas nukritęs ant pilkos žemės, aplink ramybe alsuojantis rūkas...
Smagumų netrūko: į medinę lentą mėtėme kirvius, peilius ir kitokius aštrius velnius... Miklinom rankas ir su ŠAUTUVU. Buvo atvarytas (kaip kavos) lėkštutes mėtantis aparatas. Į tas lėkštutes ir šaudėme. LABAI SMAGU. Šaudžiau ir aš. Kas keisčiausia – visai neblogai, tik kol prisitaikiau – ji toli nuskrendaJ Susiradau savo smagumą – šoviau, bet nepataikiau. Kol lėkštė nusileido, nupyliau ją iš antro karto.
Kaip ir aną kartą – lindau į pirtį, kubilą bei prūdą. Viskas puiku, tik kojas apsibadžiau... Į mašinas sulipome pavargę, bet laimingi.
Užsukom padainuoti į VAIKŲ NAMUS. Mus labai šiltai sutiko. Kuomet dainavome – jie dainavo su mumis. Ar gali būti maloniau...
Su džiaugsmu AUGUSTĖ paprašė, kad užsirašyčiau, jog ji po pirties grįžo labai patenkinta. Ir į lėkštes pataikė.
Lapkričio 10 d. – 48 diena
Rudens vakarai ilgėja, saulė tamsos rūkuose... Diena striuka – rytą nukanda naktis, popietę vakaras. Šviesos žemėje mažai, ir jos tirpimą pajuntame iki lygiadienio. Nuo tuomet saulė atsikovoja kiekvieną prarastą mintutę... Šiandien lygiadienis „Danguje“. Praėjo lygiai pusė šou! Pasiekus pusiaukelę jau nedvejojame – atgal negrįšime – žengsime tik pirmyn!
Į ritinę jogą vėl neatėjau. Jaučiau miego trūkumą. Trūksta poilsio. Palūžti – nevalia.
Gražiai kalbėjausi su VIRGIU. Raginau stengtis, sudainuoti „Gal ir teks bučiuot“ mieliau. Nenoriu su juo susikauti. Geras žmogus. „Danguje“ tokių reikia.
Neblogai sutariu su Dūniu. Jam reikia padėti. Sėdome ant mano lovos, jis vairavo, o aš šone buvau. Ir niekur nenuvažiavom!
Šiandien „Dangus“ priminė kulinarinį realybės šouJ Dovilė įgyvendino seniai brangintą idėją: IŠSIVIRTI CEPELINŲ! Jai padėjo Edita ir Dūnis. Buvo gražu pažiūrėti, kaip trijuose puoduose plaukiojo ir šokinėjo cepelinai. Net užsieniečiai atėjo apžiūrėti šio reginio! Žinoma, gavo ir savo dalį...
Dovilė atsigauna, kai jaučia dėmesį. Mano „menedžerė“ mane atstovauja ir sakė, kad į interviu be jos neičiau.
Į svečius apsilankė stilistas Mantas. Apsiklausinėjau, kaip norėtumėme būti apsirengę. Pasakiau, kad mano stilius turi būti kaip kaimo JURGIO!
Apsilankė Stepas JANUŠKA. Susimaišiau. Pamačiau, kad jis dar su kitokiais batais ir pamačiau jų skaičių. ŠAPRAS „atmetė“ Natą. Jis nuliūdo, bet gal nėra to blogo, kas neišeitų į gerą!? Ate.
Lapkričio 11 d. - 49 diena
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad „Danguje“ nieko netrūksta, tačiau pagalvojus – mes neturime daug malonumų, kuriuos gali pajausti žemėje... Elementarus pavyzdys – „Danguje“ su mašina nepavažinėsi, o lėktuvų neturime.
Dažniausiai dangiečiai jaučia miego nepriteklių. Kaip gi nejausi, jeigu į lovą įgriūva neturėdami jėgų nusirengti. O jeigu dar neužmiega, tai užkuria nenutildomas diskusijas... To paseka – į rytinę JOGĄ nuėjo tik trys miegantys NARSUOLIAI. Chaput jogams! Toliau JOGO nemokins. Greit iškris likę mohikanai.
Kreiva ramybė sklinda iš finalistų. Visi mokosi, dainuoja arba MIEGA. Repeticijų salėje triukšmas, miegamajame tyla. Ramesni tik papildomoje programoje dalyvaujantys „Dangaus“ studentai...
Jau vakar išgirdau pastabų, kad atrodau lyg iš KIŠENĖS IŠTRAUKTAS, kad reikia atrodyti kitaip, geriau, į tave visi žiūri... Na, mūsų tik dvylika...
Turiu asmeninę STILISTĘ! Šiandien man liepė persimauti kitą maikutę, įdomiau surišo šalikėlį. Patarinėjo kaip mane aprengti šeštadienio koncertui. Mantas (mūsų stilistas) apstebęs žiūrėjo. Tai KIŠKUTIS!
KONCERTE atrodysiu kaip kaimo JURGIS, kuris nematęs madų žurnalų. Ir batai per dideli. Galiu įsimesti bulvę ir ramiai vaikščioti! Bulvių neturiu – prisikišiu laikraščių...
Rasytė, Vaidas džiaugiasi tvarka virtuvėje. Šiuo metu galime pamatyti retą reiškinį danguje – visi indai išplauti!
Keli dangiečiai prisipažino – čiuožinėja stogas. Ar „Dangaus“ finale liks sveikų???
Lapkričio 12 d. - 50 diena
Penkiasdešimtoji „Danguje“ diena. Šia proga prisiminiau B. Gorbulskio „Auksiniai metai“ – „penkiasdešimt metų, tai visai mažai, penkiasdešimt metų pralėkė taip greit...“ Iš vienos pusės – mažai, iš kitos pusės – daug! Manau, kad kiekvienas, pasiekęs šią ribą gali pasidžiaugti. Bus ką anūkams papasakoti.
Iki šiol neišspręsta „Dangaus“ problema – RYTAS! Kaip visada – žiauriai sunkus, nors ir nekėlė į JOGĄ... NEREALUS pikas duše. Nors atsikėliau antras (pirmas DŪNIS), užlįsti nepavyko. Tačiau, kita vertus, buvo smagu pažiūrėti į dangiečių „užlindimo“ politiką. Iš to daug gali pasakyti. Žinoma, ir PASIJUOKTI.
Staigiai išdūmėm į Kauną. Nuniūrinom į JAPONŲ restoraną, kuriame valgėme KAŽKĄ. Su lazdelėmis. Įdomus jausmas.
KAMPA – japoniškai į sveikatą. Naujas priežodis mano žodynėlyje. Nuo šiol ne tik „Eglės ir pagaliai“.
Oazėje mus pasitiko Saulė. Nei trupučiuko nepasikeitusi – miela ir sava. Artėja žiema. Galbūt Kalėdų seneliui padės?
Kaip jau įprasta, RŪBAI, ŠPAKLIAVIMAS, REPETICIJOS... Kažkodėl vengiau dainuoti. Bet ne tik tai – vengiau ir ATLANTOS – bijojau velnių gauti. Ėjau kampais.
FANTOMO vieta buvo labai rami. Jaudintis pradėjau tik tada, kai kolegoms pradėjo skirstyti taškus. Nesinori su draugais kautis. Ypač su VIRGIU. Iškrito Dovilė. Svarbiausia, kad išliktų savimi. Tai yra unikalus jos žavesys! Sėkmės JAI. Kai žiūriu į Editą, neapsisprendžiu, į kurią akį žiūrėti, vo žvairas likti nenoriu. Liepė – į kairę! O man tai čia dešinė! „Tu žiūrėk į savo dešinę“. Nesupratau jos. Bet nieko...
Lapkričio 13 d. - 51 diena
Gyvenimas „Danguje“ tęsiasi. Koks jis? Aprašyti sunku. Galima atsekti dėsningumus, tendencijas. Tai pastebime gamtoje, tereikia joje gyventi. Žmonėse taip pat matyti išraiška, kuo viduje jie gyvena. Kartais tai labai slepiama, bet...
Diskusijos „Danguje“ gimsta retai. Galbūt dėl to, kad dangiečiai susikoncentravę dainų atlikimui. Negali iš to išsilaisvinti ir apsinuoginti mintimis. Kartais „Danguje“ kyla nelaimingos diskusijos: „kas bus, jei dalyvausiu šeštadienio finale ir „išskrisiu“? Juk patirties pasisėmiau dar mažai!” Tačiau čia panašiai kas: jeigu skrisiu lėktuvu sulaukęs 40 metų žūsiu? BIJAI VILKO – NEIK Į MIŠKĄ.
Šiandien manyje dvi šventės. Tėvų ir manoji. Džiugu širdyje. Kuo tikėčiau ir gyvenčiau, jei savo gyvenimo kely...
Galbūt vaikinai nepastabūs. Bet kai panelės dažosi pusvalandį prie veidrodžio – nepastebėti sunku! Tik nežinau, dėl ko jos dažosi: dėl mūsų ar dėl TV žiūrovų???
Kas netingi, tas mane su Jonu ir atvirkščiai MAIŠO. Man tas pats, bet JONĄ erzina. Tikriausiai mano plaučiai linksmesni. Kiekvieną kartą priimdamas informaciją prisimink, kad ji gali būti SUBJEKTYVI.
Kiekvieną rytą jaučiu dėkingumą atsiuntusiems laišką, o gal ir ne vieną. Jauti, kad turi gerbėjų, kuriems patinki. Bet nežinai kodėl!? Norėtųsi, kad jie parašytų, ką norėtų iš manęs išgirsti, pamatyti, suprasti, pajausti...
„Norėčiau pamatyti TIKRĄ ANTANĄ. Kada jis pradės būti savimi?“ Šiandien tai supratau, kad bangiečiai dvejoja ir nesupranta. KAS TAI PER VELNIAVA???