Lapkričio 14 d. – 52 diena

Rytas. Ramu. Dangiečiai be emocijų. Atsikėlėm, laiškanešį pasitikom. Ir vėl ramu. Tykus laiškų skaitymas. Tik vėliau Augustė įnešė gyvasties – „nėra skalbimo miltelių!” „Neliko ir indų ploviklio!” Susierzinimas nuskrido, o dangiečiai nusišypsojo iš savo bėdų.

Atvyko Mamantovas ir oSAMAs aptarti mums išdalintų dainų. Visi su džiaugsmais ir rūpesčiais. Vakar aš gavau B‘AVARIJOS „Lietuvaitė nuodėminga“. „Dainuoti noriu. Bet mano vertybių sistema neleidžia dainuoti tokio teksto... Ką skatina ši „daina“? Ir kodėl stebimės, kad tokia „gatvės POP kultūra“. O gal jau per vėlu ir tokių „dainų“ klausytis jau nėra KOKTU?

Šąla rankos. Vėl suprantu, kad esu „Danguje“. Nežinau, kaip keičiasi orai. Negaliu surasti ir santykių, o šie reiškiniai susiję...

Šiandien panelėms „džiaugsmo diena“ – atnešė naujo TIUNINGO. Rūbų. Matyt, per televizorių baisiai atrodė. Juokauju. O gal gerai atrodė, tiesiog dabar dar gražesnės.

TRŪKSTA DOVILĖS! Matosi iš dangiečių psichologinės pusiausvyros. Aišku, viskas susideda, bet... Dovilė būdavo ŽAIBOLAIDIS! Jos buvimas išlaisvindavo visas emocijas. Susidūrimas su ja išliedavo ir pyktį, ir juoką. Visi juokėsi iš savęs ir iš giliai. Dangaus vaivorykštėje mažėja SPALVŲ.

ŠAPRO VIEŠNAGĖ. Buvo keista – visi linksmi, Šapras ypač. Smagiai draugiškas. Bet prasidėjo FANTOMO rinkimai... Juo būti pasisiūlė VIKA! Bet jeigu ji iškristų – neliktų ir NATO. Būtų dvigubas praradimas. Nubalsavo vėl už mane!

Tik po to visi suprato, ką padarė. Tarp dangiečių kilo sąmyšis. Po piktos bangos Vika, Augustė, Rasytė, Dūnis bandė suprasti, kas tai ANTANAS.

Lapkričio 15 d. – 53 diena

Disciplinos „Danguje“ mažiau, bet gyvenimas nelengvėja. Nuotaikos tampa įvairesnės, kartais pasireiškia apatija. Emocijos linkusios keliauti į kraštutinumus.

Per poliarizuotus stiklus pamačiau plaukiojančią žvakės liepsnelę. Kuomet ji pranyko – atėjo Marčius. Atnešė filmą apie SELĄ, bet neatnešė laiškų. O pats filmas sumontuotas mėgėjiškai...

Dangus – kaip TVEN PEKSAS. Žiūrėjau į „veidrodį“ o jame pamačiau ne tik savo atvaizdą, bet ir šmėklos! Bet kas įdomiausia, ta šmėkla naudojo žemiškas technologijas – blizgėjo laikrodis. Tiesa kažkur...

Per pietus į svečius užsuko NOMEDA. Kalbėjomės apie vaikus globos namuose...

Užsienietis Danielius išsivežė mane į įrašų studiją kažkur ŽVĖRYNE. Kompozitorių namuose. Įrašinėjau „Elektrėnų žiburius“ ir „Myliu kiną“. Smagu buva.

Grįždamas mačiau savo mašiną. Dar sveika: su stiklais, lempom ir padangom.

Po didžiosios perklausos dangiečiai apspangę. Daug nusivylusių savo pasirodymais. Išsiblaškymas. TURIM! Šešetukas: Jonas, Vaidas, Edita, Augustė, Natas ir Vika! Kiekvienas savaitgalis vis sunkesnis, SMAGESNIS!

Nepakliuvusi į koncertą pergyveno KIŠKUTIS. Virgis taip pat buvo nepatenkintas, bet to nerodė.

Vakare pas mus įsilaužė užsienietis, apibarė ir pasakė, kad už 16 minučių lekiam į PALANGĄ!!! Važiuojame, o aš rašau. Prie jūros būsim apie 3 val. Apie „Bremenus“ iš „Dangaus“ rytoj...

Lapkričio 16 d. – 54 diena

Nuvykę į Palangą ir apsistoję, patraukėm prie Palangos tilto. Šalto vėjo gūsiai su smeigiančiu lietumi vijo atgal. Mūsų pasiryžimas buvo didesnis... JŪRA. Stiprus vėjas veja debesis, šiurkščia tamsius vandenis. Mėnulis šviečia į beribius tolius, kurie akinančiai sužėri...

Pamatėme, nors gaudesys, lietaus adatos šalti gūsiai vijo mus nuo jūros galybės paslaptingoje pilnaties naktyje. Jūra užbūrė mus.

Nors išvykome iš paslaptingo ir kamerų pilno „Dangaus“ į poilsio kelionę Palangoje, bet ji negali atstoti kelionės į namus, namų šilumos. Buvome trijų žvaigždučių viešbutyje. Dvivietyje kambary su visais patogumais miegojau vienas. Keistas jausmas. Atrodo, kad tai ne man. Užtektų savo lovos bendrabutyje ir viskas.

Nuovargis – greit užmigau...

Atsikėliau prieš 11. Nusiprausiau, viską apžiūrėjau. „Tauro“ viešbučio aplinka kambaryje daug mielesnė negu „Danguje“. Šaldytuve degtinė, šampanas, vynas... Pasiilgau vyno! „Danguje“ jo nėra. Palikau viską ramybėje, tik aptarnaujančiam personalui pasakiau, kad jeigu pateikiate vyną, taures, tai padėkite ir kamščiatraukį. Pažadėjo, kad kai kitą kartą atvažiuosiu – bus!

Vėl aplankėme jūrą, bet paslapties jau nebuvo. Bangos tuščiai daužėsi į krantus, ridenosi tolyn į kopas. Parsivežiau jos prisiminimą ir kelis akmenėlius...

Žuvies restorane atitrūkom nuo laiko, kuris veja mus šiandieniniame pasaulyje. Nuostabi žuvienė – sriubienė. Pro erdvius langus prieblandoje mojavo pušys, tupėjo dvi varnos. Dvi.

Ilga kelionė. Grįžome į Vilnių. Antra valanda. Užsimerkęs aš dar būsiu ten........

Lapkričio 17 d. – 55 diena

Repeticijų diena. Atrodo, viskas įprasta ir nustebti nėra kaip. Bet. „Dangaus“ duris pravėrė scenos vilkas – Egidijus Sipavičius! Nors dainininkų daug matėme, taip pat ir šou atstovų, bet nejučia pasitempėme. Tai žmogus, kuris scenoje švyti.

Egidijus kalbėjo apie tai, kaip „pagauti“ publiką, kaip laikytis, judėti scenoje. Tarp žiūrovų ir dainininko turi vykti abipusis energijos apsikeitimas.

Sutikau šokėją Olegą. Matė mano pasirodymą. Davė pastabą: „Tau reikia keistis iš pagrindų. Judesiai scenoje jau pradeda atsibosti“.

Penketukui+1 repeticijos. O aš tik vaikštau ir stebiu. Gal ir aš pasigausiu kokią mintį, idėją. Aš juk irgi dainuosiu.

Neramu dėl dainos. Vis keliavau į įrašų studiją pasidaryti muziką. Bet ir šiandien NIEKO.

Į svečius užsuko Jurga Šeduikytė. Puiki pašnekovė. Kita vertus – dangiečiams trūksta bendravimo! Pastebimai keičiasi jų MĄSTYMAS. Pvz., vienas užveda mintį, kad toks muzikos stilius yra geras. Nors visi tai supranta, bet kalba, diskutuoja vos ne pusvalandį. Noras kalbėti, noras, kad tavęs klausytųsi. Nesvarbu, jog nieko nepasakai. Iš šalies girdėti kvaila.

Vakarinis ŠAPRO apsilankymas. Atvyko be akinių, be kepurės, be kalbėsenos. Žadėjo daug naujovių ir intrigų. Netrukus pirmoji: šeštadienį nedalyvaus silpniausia laikyta dalyvė EDITA! Penketukas sumišo. Pradėjo diskutuoti: kas prieš mane iškristų...

KLAUSIMĖLIS: Kas yra džekė? Dangiečiai nežinojo. O Alytuje džekė, tai „šūstra“, maža pana.

Lapkričio 18 d. – 56 diena

Viskas lyg ir įprasta, žinoma, bet „Danguje“ jaučiamas apatiškas sumišimas. Galbūt tai yra dėl to, kas ŠAPRAS užsiminė apie permainas. Dangiečiai nežino, kokį gyvenimo ritmą jiems padiktuos kita savaitė. Žinome, kad keisis, bet kas, kaip, kada? Galima sakyti, jog tai kritinė krizės riba, po kurios gims nauja versmė. Dabartinis gyvenimo ritmas nusmukdė dangiečų iniciatyvą. Dainas mums parenka: nereikia galvoti, ką dainuoti. Nėra ieškojimo, kūrimo. Apatiškumas gimsta ir dėl to, kad kartais atrodo, jog mes esame, mūsų balsas tampa tik valdomas instrumentas šeštadieniniame koncerte...

Naujienų bus! Mums sako, kad „Dangus“ yra mūsų namai, mes jų šeimininkai. Bet kai matai, kad kažkas keičiasi be tavo žinios, tai?.. Į saloną atšliaužė interneto kabelis...

Kuomet buvau Palangoje, vėl atradau žemiškų džiaugsmų šilumą. Ne tik išore, bet ir vidumi jauti, kad tai tikra. Mielo Žuvies restorano padavėjo paprašiau kelių žvakučių... Tai juk kažkas nepaprasto. Jos liepsnelė – tarsi nauja gyvybė. Nuneša Tave toli. Vakarais ją užsidegu. Žvakės liepsna neša prie jūros, ten, kur Palanga. Viskas kaip sapne, ak UNDINĖLE, ar būsi šalia? Švelni banga.

Lietuvoje jau juntama „dangomanija“. Ar ne pats laikas surengti dangiečių antrininkų konkursą?

Vis dažniau kolegos išlekia į mini koncertėlius. Dažniausia – Panevėžys. Ir šiandien išlėkė keli. O aš nukritau aukštu žemiau. Vyko „15 minučių“ laikraščio vakaras. Dainavau, kartu ir Vaidas, ir Edita. Ragavau vyno – dar vieno žemiško malonumo.

Su grupe repetavau „Lietuvaitę nuodėmingą“. Gavosi labai gražiai, visai kitaip skambanti daina. Tikiuosi, taip suskambės ir koncerte. 12-kta valanda. Ate.

Lapkričio 19 d. – 57 diena

Ankstyvas rytas. Netikėtas. Mane prikėlė: „kelkis, važiuosi į Kauną“. Žinojau, kad kolegos važiuos iš ryto koncertuoti, bet aš nebuvau paminėtas... Koncertavome „Mole“. Nustebau, kad Kauno publika tokia „pamišusi“. Tiek žmonių dar nebuvau matęs, kurie atėjo paklausyti mūsų. Jaučiu didžiulį dėkingumą dangiečiams, ypač gerbėjams. Bet labai pergyvenu, nes nelabai esu to vertas.

Grįžau per pietus. Pavalgiau. Ir „karuselė“ įsisuko. Rūbų susirinkimas, važiavimas peškomobiliu iki „Forum palace“. Užkulisiai verda, bet tai jau darosi neįdomuL Aišku, pramogų susimąstau: išnaršau pastatą, susirandu draugų, susiveikiu degtukų (kad galėčiau žvakutes uždegti), pinigėlių (18 lt) užsidirbu.

Nato su Vika „dvikova“... Vika išeina. Atrodo, kad viskas gražu, savaiminga. Bet. Kita vertus – ateitis pasakys. Tik Mylėk ir lauk... (N. Ščiukaitė).

Savo pasirodymu nepatenkintas. Juk galėjo būti daug geriau. Visada norai veržiasi pirmyn...

Šiandien man Kažkas atsitiko. Bandau suprasti, bet kol kas negaliu. Išsekimas? Amnezija? Pa?... AČIŪ už tai, kad pasakoma TIESA! Jaučiuosi blogai. Nenorėjau nieko skaudinti. NEKLYSK IŠ KELIO DĖL TAKELIO. EISIU KELIU!!!

Mintyse plaukia melodija „Nors nėr Tavęs čionai, nors Tu toli, noriu papasakot Tau vienai, kas...“ Tikiu ir kita daina ir su ja einu užsimerkti: „Pasibaigs tamsi naktis nerimo, rytą laimė vėl žinau grįš. Pasitrauks nuo mūsų tos negandos – SAULĖ NUŠVIS...

Lapkričio 20 d. – 58 diena

Naktį migau labai sunkiai. Varčiausi. Niūrūs ir sapnai. Tokia naktis buvo antrą kartą gyvenime sapne „Danguje“. O kas, jeigu dėl manęs tokius sapnus sapnuoja artimi žmonės žemėje?

Rytas ramus. Be lėkimo į beprasmybę. Dažnai apie Tai galvoju. Esu IEŠKOTOJAS. Reikia sulaikyti. Per toli – galiu pražūti.

Marčiaus apsilankymas „danguje“. Su laiškais, kurių laukiame kiekvieną kartą, atkeliavo įdomi žinia – keliauju su Rūta į PANEVĖŽĮ. Prie manęs prisijungė KIŠKUTIS ir EDITA.

Keista matyti tiek daug žmonių, laukiančių mūsų. Kartais galvoju: ar tai man? Aišku, malonu, bet aš esu žmogus, tikrai ne žvaigždė. Jeigu ne apsaugos darbuotojai, būčiau žuvęs nuo gerbėjų.

Tarp „Dangaus“ sienų visų – negalėjau pastebėti, kad diena jau visai striuka. Tamsa, tik žiburiai šitų namų sušvyti. Deja, ne manų... Juos palydėjau kelyje.

Andrius Mamantovas išdalino dainas. Šios savaitės tematika – liaudies dainos. Dangiečiai jas priėmė ramiai. Keistas sutapimas: vakar vakare mano mintyse skambėjo „... nors nėr tavęs čionai, nors Tu toli...“ Šiandien ją ir gavau...

Kodėl tiek daug keikiasi? Sviedžia neigiamas emocijas. Nesvarbu kam ir kur: aplinkui ne vienas jautrus žmogus...

Kai taip yra, būti čia, bet užverti save, šiltą melodiją širdyje, į šviesą iškelti. Nudžiuginti artimą sielą, šypsena iš akių, žodžiai be lūpų, ramuma glėbyje... (Antanas)

Žvakės liepsna nuneša mane...