Lapkričio 21 d. – 59 diena

Gyvenimas „danguje“ praranda dienų supratimą. Nors kas dieną rašau dienoraštį, prarandu laiką. Aplinka veikia, svarbiausia, kad tai pastebi ir valingai stengiesi prisiminti dienos PRAEITĮ.

Augustė pralinksmėjus, gal jau išsivaduos iš CIKLOPCIKŲ FOBIJOS. O Natas susimąstęs...:)

Dangiečiai SAU skundžiasi, kad nikeo nėra valgomo. Šaldytuve tik pipirai, netikri agurkai. Nėra nei SMEIGANIVIRIČIAUS (aštraus kečiupo, nuo kurio šachta užsidega). Dešrelės, kaušiniai – trokštamiausias maistas. Atsibodo valgyti „naujalietuviškai“. Pamiršome paprastos duonos skonį.

Dvi savaites nematėme Ilonos Balsytės. Pasiilgome jos „paskaitų“, šilto balso. Sakė, kad gerai kalbėjau tiesiogiai su ŠAPRU. „Ne visi jo kalbai gali atsilaikyti“. Vakar vakare suaudžiau mintį, galbūt visą savaitę taip bus. Pokytį Ilona jau pastebėjo!

Po šiandieninės Novikienės pamokos supratau, kad nežinau, kaip dainuoti! Išsibalansavau. Man prieš kelias savaites mane pažinoję klausė: kas atsitiko? Anksčiau gerai dainuodavai. Kažkas blogai, jei jau tiek savaičių „Danguje“, o savęs nerandu!!!

„Danguje“ lėktuvas! NATAS sumeistravo. Pagrindinė medžiaga – MORKA. Smagus kūrinys. Ryt turėsime parodyti ir kitus sugebėjimus – atranka. Šį kartą bus „All Stars“ bare. Ar padės „savos“ sienos Dūniui, Vaidui ir man?

„Danguje“ jaučiamės kaip Eglė žalčių karalienė Žilvino pilyje. Ko jai trūko, kas ją žlugdė???

Lapkričio 22 d. – 60 diena

Darbinė diena iš pačio ryto. Po pusryčių į Antano seansą atėjo vienas žurnalistas, po to dar viena žurnalistė. Kiekvienam žiniasklaidos atstovui reikia ĮDOMYBIŲ. Bet kai Tave kalbino ne vienas ir ne trys žurnalistai, nesugalvoji, ką naujo pasakyti. Tačiau ir šį kartą bus įdomu.

Mane pasigavo Aleksas iš įrašų studijos – kepam mano dainai muziką! Nebaigė kepti, išlėkiau į kitus užsiėmimus... Sugrįžęs neužsibuvau ir vėl lėkiau. „All Stars“ baras – pažįstama aplinka – juk ten 18 litų užsidirbau.

Viskas gerai, bet po pasirodymų kažkam teks atsisveikinti su „Dangumi“. Vieni jautėsi nesaugūs, kiti ramesni. AŠ BUVAU KAIP BELGAS. Gatvėje važiavo mašina. Pro langą keleivis rėkė: ANTANAAI!

Per vėlai dangiečiai nueina miegoti. Vakar gal iki 4 valandų gyvi buvo. Po to ryte tik Virgis bėgiojo. Užsieniečiams pasiūliau idėją! 12 val. nakties miegamajame paleisti tyliai įdomią pasaką. O po to pasakyti LABANAKT.

Gaila KIŠKUČIO. Jai teko atsisveikinti su ŠIUO šou. Buvo pilna vilčių dainuoti, gyvenimą sieti su muzika. Liūdna kai išeina jautrūs ir šilti žmonės. Liūdna... Atrinktas šešetukas: Vaidas, Jonas, Rasytė, Augustė, Natas ir Edita. Ate.

Lapkričio 23 d. – 61 diena

Vieniems problema Musė (Tele bim bam), kitiems – Miegas. Jo trūksta visiems dangiečiams ir Antanui. Pastoviai vaikšto apsimiegojęs! Šiandien ir vėl ilgai miegojo. Tačiau kai suprato, kad gali likti ant ledo (jis dar nestiprus) ir neišvažiuoti į pirtį – šoko į KELNES. Pataikė.

Tuoj, tuoj – džiaugsmo laukimas, jam pasiruošimas. Bet dėmesį patraukė kažkoks vaikštantis objektas. Rūkomajame nulupo CIKLOPCIKĄ! Numirė ciklopcikas. Ne – nenumirė! Paėmiau jį ir nunešiau parodyti AUGUSTEI. Ji mėgdavo su juo bendrauti. Bet šį kartą Augustė neapsidžiaugė – CIKLOPCIKAS akies nevartė... Esmė ta, kad Ciklopciką pritvirtino naujoje vietoje – prie durų. Ne vien tik aš mėgdavau stovėti tarpdury. Ajajai – dabar jis viską matys. (Jį pirko už 5000 Lt)

Nusileidęs į žemę pamačiau, kad ten kažkas sniego pribarstė. Mieste mažiau, laukuose daugiau. Įdomu, kiek jis kainavo? Tikriausiai pribarstė Vyriausybės užsakymu!

Nuvykom į sodybą. Iš kaminų dūmai kilo link ausų. O šypsena ligi AUSŲ. Pirtis šilo, o namie spragsėjo židinys. Ir po sodą, ir aplink namus. Danguje juk nepabėgiosi – gali nesustabdyt ir pro langus išskrist!

PIRTIS. Kaitinausi, parinausi, ant sniego gulėjau ir į balą lindau. Kas gali būti nuostabiau??? Dangiečiai vangūs – į pirtį atėjo vėliau. Tik Edita atėjo iškart. Pagavo pirties kablį.

Grįžom į „Dangų“. Vos gyvas esu. Šeši dangiečiai tiesiai į lovas nuskrido. Pamaniau, kad jei atsigulsiu, tai ir ate bus. Nesupyk Antanai, gal prastai parašiau, leisgyvis – vos nenugriuvau...

Lapkričio 24 d. – 62 diena

Jau du mėnesiai „Danguje“. Iš vienos pusės daug, o iš kitos – NEŽINAU. Bet kas bus toliau? Antras mėnuo vos neprasidėjo LIŪTIM. Kai gulėjau, vos vandens puodelis neišsipylė virš mano galvos.

X-FAILAI „Danguje“ tęsiasi. Pramerkęs akis pastebėjau, kad naktį pleiris kažkur išskrido. Po pusryčių jį radau nutūpusį antrame aukšte. Parsinešiau namo savo delne...

EDITA kaupia energiją šeštadieniui. Ruošiasi sudrebinti savo gimtąjį miestą, Kaunas balsuos už ją! Laikykitės: nuraus ir ištaškys linelius!!! Ir dar čia ne pabaiga. Ji gali daug.

Prieš išvažiuodamas pas NOMEDĄ į svečius, aplankiau savo bolidą. Liūdi be manęs mašinukas. Dulkinas, akumuliatorius nusėdęs...

Mašina nunešė mane. Kartais neša, kartais – veža (užveža). Taip norisi sėsti prie vairo ir trijų pėdalų... Kai išeisiu iš šou – saugokitės! Smagu bendrauti, kad ir prie kamerų, svarbu, kad iš pašnekovų sklistų šiluma... Atvažiavo ir MAMA. Nuoširdus pokalbis su Nomeda, pas kurią jau buvau prieš kelis metus... Metai bėga, bet šiluma ir šypsena neblėsta!

Mama atvežė kaimiško kumpio ir naminės DUONOS. Kuomet studentukas važiuodavo į Vilnių, pakeliui nusipirkdavo... Sostinėje tokios nebūdavo, o gal iki šiol nėra?!

Iš Kauno atvežė tiesiai į Keistuolių teatro salę. Scenoje ir Ilona, ir Kaniava. Kaip vaikams nevalia žiūrėti filmų suaugusiems, pagalvojau, kad Antanui negalima matyti spektaklių. Pavojinga!

ŠAPRAS. Po diskusijų ir „gumos tempimo“ nustatyta, kad šeštadienį nedainuos AUGUSTĖ. (3 val.)

Lapkričio 25 d. – 63 diena

Diena nei šiokia, nei tokia. Kėlėmės labai vangiai. Pradėjome ruoštis į TANGORAMOS klipų apdovanojimus KAUNO „Oazėje“. Todėl atrodė, kad šiandien šeštadienis.

Kas kartą žiūrovų laiškai tampa įdomesni. Juose rašomi ne tik palinkėjimai, pastabos, bet ir vertinimai, kiekvieno dangiečio psichologiniai portretai. Mums labai įdomu skaityti tai, kokius mus pažįsta žiūrovai. Vieni pastebi vienaip, kiti antraip. Kiek debesų, tiek ir nuomonių. Esame subjektyvūs...

Suvokiame TV auditorijos masiškumą ir negalime atsakyti visiems, atkreipti dėmesį. Jaučiamės bejėgiai, kai matome, kad autografų nori minia. Juk visiems geras nebūsi. Nesinori nė vieno nuliūdinti. O ką daryti? NEŽINIA.

Jau įprasta tapo kelionė į Kauno „Oazę“. Pažįstama užkulisinė virtuvė. Jau ir pabodusi. Tik šįkart ramiau – mes nedainavome. Buvome apdovanojimų stebėtojais, o po to ir neoficialios dalies vaikščiotojais. Matėme daug žinomų veidų, bet... Nejutome paprasto bendravimo. Visi šypsosi, gražūs, pasitempę, paslaugūs. Kažkoks KAUKIŲ BALIUS. Ir kaip kitaip gali būti – aplinkui nardo vien „paparaciai“. Stebi, kas su kuo ir kaip bendrauja. Ne vienam iš mūsų tapo nuobodu ir norėjosi kuo greičiau grįžti namo, į lovą SMIGTI.

Du mėnesiai „Danguje“. Jo gyventojai pasikeitę! Kaukės. Būtų lyg ir gerai, bet vaidyba nenuoširdi. Tai man liūdniausia. Prisimenu filmuką: Riteris įveikęs DRAKONĄ ir palietęs auksą virsta DRAKONU. Dar ne vėlu atvirsti, bet kas JEIGU? Gyvenimas parodys. Keliaukim miegoti. Jau antra valanda...

Lapkričio 26 d. – 64 diena

Edita iš pačio ryto repetuoja. Nusiteikus žengti tik pirmyn! Bet ir jaudinasi. Įrašų studijoje dirbo.

Laisvesni dangiečiai slankioja į virtuvę. Tačiau joje emocijos nekokios. Niekas košės nenorėjo valgyti. Lindo į šaldytuvą, kuriame nieko nėra. Išvirėm paskutinius kiaušinius...

Muzika dunksi iš repeticijų salės. Juk vakare koncertas. Niekas nenori iškristi. Lyderių žvilgsniai linksta į Editą. Netikiu, kad ji išeis!

Kuo toliau, tuo mažiau MEŠKIUKŲ ant sienos. Prieš pora dienų sužinojau, kad jie po tris litus kainavo.

Jau savaitė, kaip dangiečiai gyvena be šaškių. Išsitraukiau pasilošti, bet niekas nesusidomėjo. Sena Povilaičio kasetė taip pat niekam neįdomi. Tik lengvu kvėpavimu galiu klausytis tuomet, kai visi miega. Čia nėra tokių, kurie lietuvišką estradą mėgsta...

Svetainė, virtuvė žiauri – kaip pas MENINYKUS! Virtuvėje nerealus BARDAKAS. Net nesuprasi, kas. Su Edita, Dūniu, Antanu – ėmėmės tvarkos. Prisiįrėme prie kriauklės ir viską išplovėme. Mes nugalėjome!

Kaunas. „Oazė“. Mistišku būsu nusidanginau iki prekybos centro, kuriame nusipirkau laikraštį. Jame straipsniai apie mane. Grįžęs perskaičiau ir išpažinties nuėjau išsakyti pas „Dangaus“ psichologę.

IŠKRITO VIRGIS. Nuostabus žmogus. „Dangaus“ ramstis. Kaip be jo bus??? Likau vyriausias. Sėkmės VIRGI, TU NUOSTABUS!!! (4:44 val.)

Lapkričio 27 d. – 65 diena

Vėlyvas ruduo tiesia kelią į šviesaus laukimo grožį. Balti, dar nepraminti takai, rūku nuspalvintas naktinis dangus, šalčiu plaukianti ramuma. O žingsniai tokie lengvi. Veržiesi vidumi, karšta širdimi...

Bet dabar esu čia. „Danguje“. Iš aplinkos, iš savęs stengiesi sukurti vidinės ramybės harmoniją. Grįžę iš šeštadieninio koncerto įžengėme į Kalėdinio stebuklo laukimu dvelkiantį „Dangų“. Papuošėme eglutę – ji suartino ir „sušildė“... Tik VIRGIO išėjimas vilgė akis. Kiekvieno gero žmogaus išėjimas mus pakelia aukštyn.

Prie langų sukabintos 8 kalėdinės kojinės. Jų turėtų būti 16?! Visi aštuoni dangiečiai turi po dvi kojas. Ir dar po dvi letenėles. Tad ir pirštinių dar turėtų būti šešiolika!

Po pusiaudienio „Danguje“ likau vienas. Visi po visur išsilakstė. Ramu. Rašinėju ir muziką į save imu. Keliauju ten, iš kur atėjau, prisiminimuose apkabinu brangiausius žmones. Žinau, jie su manimi.

Šiuose namuose lengvai keičiasi aplinka. Kas dvi savaites keičiasi rezultatų lenta, užrašai. Dabar likau TIESIOG Antanas. Toks ir esu! Ir būsiu!!! Karts nuo karto dar ir reklama išlenda, atsiranda kiti „Dangaus“ blizgučiai.

Vakarop atėjo A. Mamantovas. Peržiūrėjome koncertą. Šaunuolė Edita, kad sugebėjo išsisukti iš nepavydėtinos situacijos! Koncertas tikrai geras.

Išdalino dainas. Šią savaitę – MIUZIKLAI. Dangiečiai vėl sutiko naujieną ramiai. Man teko PRINCO ARIJA. Keistas sutapimas: man atrodo, kad kažkas skaito dienoraštį, nes prieš savaitę šios dainos eilutes jame užrašiau. Ramuva...