Lapkričio 28 d. – 66 diena

Nuo šiandien mus maitina kitas restoranas (Pronto). Atsikėliau vienas iš pirmųjų – juk reikia pasitikti svečius. Labai retas atvejis mano gyvenime: iš pačio ryto valgiau CEPELINUS. Ir taip per pietus, vakarienę. Užsisakiau.

Kažkas neaišku. Ir vėl priguliau. Iki dainų aptarimo. Atėjo DIDYSIS kompozitorius SAMAS, su kuriuo perkalbėjome muzikinius reikalus. Sakė, kad mano popieriai aiškūs. Puikiai prisimenu savo dainą iš filmuko „Bremeno muzikantų pėdsakais“. Vaikystėje matytas ir pastaraisiais metais vėl prisimintas. Šią serenadą (Serenada trubadura) dainavo prie rūmų princesei nakties mėnulio šviesoje vaikinas... O kaip buvo miuzikle – nežinau. Gerai nors tiek, kad mačiau per TV, kaip šį kūrinį atliko RYTIS Cicinas.

IŠSIPRAUSIAU. Kaip visada – šukuosena – didžiausia bėda. Į vonią užsuko RASYTĖ. Bandė padėti taip ir dar va šitaip! Bet sudėtinga. Jau norėjo kasytes pinti. Tačiau sprendimą suradome. Dabar atrodau kaip IVAN KARABASOF iš plastikinio „Kot v sapogach“. Valio!

YPAČ įdomi buvo Ilonos Balsytės pamoka. Dainavome Butkutės dainos „Nemylėjau tavęs“ priedainį trimis būdais: kaip paslaptį, kaip ant kalno su emocijų proveržiu ir dainuojant prasmėmis, bet inversija. (Nemylėjau=mylėjau).

Dangiečiams dažnėja emocijų kaita. Kartais matai, kad kažkas negerai, bet nežinai kasL Arba iškyla kaip žemė senas posakis: BŪTI AR NEBŪTI „DANGUJE“? Šį kartą klausimą išsprendė DŪNIS. Jis išeina iš „Dangaus“. Kas bus?

O mane vėl išrinko FANTOMU. Etatinis. Ramiomis akimis pasakiau, kad rinktų mane. Atia.