Vienas žymiausių prancūzų kubistų Fernandas Leger taip pat susidomėjo kinu. Savo kritiniame ese apie kiną kaip plastikos ir muzikos meno rūšį jis rašė: „Tapybos klaida- siužetas. Kino klaida – tai scenarijus.“
Leger filmas "Ballet mécanique" parodė, kad galima daryti poveikį žiūrovams judančiu vaizdu, išvengiant istorijos pasakojimo. Prancūzų menininkas Marcelis Duchamp‘as (apie kurio kūrybą prirašyta daugybe knygų) turėjo tris filmo "Anemic Cinema" versijas. Paskutinioji buvo baigta 1926 m., kurią padėjo įgyvendinti garsus fotografas Manas Ray‘us.
Filme ritmiškai besikeičiantys vaizdai daro hipnotizuojantį poveikį. Filmą „Andalūzijos šuo” (“ Un Chien Andalou”) sukūrė du siurealistai – režisierius Luis Buñuelis ir dailininkas Salvadoras Dalí. Filme nėra rišlios įvykių sekos ar aiškios istorijos, tai lyg sapnas, kuriame pagrindiniai veikėjai vyras ir moteris. Vienas garsiausių XX a. avangardo nepriklausomo kino kūrėjų - austras Peteris Kubelka.
Jo filmas „Arnulf Rainer" lyg virvė supintas iš juodų, baltų atkarpų. Amerikietė Marie Menken kartu su savo vyru Willardu Maasu ir Maya Deren penktajame dešimtmetys buvo pagrindiniai Amerikos avangardo kūrėjai. Buvusi tapytoja Marie Menken, sako, kad kine jai patinka judesys ir šviesa, atspindžiai - tai, ko neįmanoma išgauti tapyboje. Šioje programoje bus rodomas jos filmas „Lights".
